Iš Kapų Pavogtos Gėlės Žodžiai
Išteplioti batai, nuo kapų pavogtos gėlės, aš tabletė pigaus exto vėlyviausiam vakarėly,
Įsidek į burną, atsikask truputi, atsibusi tik iš ryto išnuomotam daugiabuty,
Nežinau net vardo, pirmą kart kaip per premjerą, kūnas tavo paslaptingas – paslapties nebėra,
Pakalbink mane… Juk tau taip gera…. Mes kaip juoda, balta, priešingybės kartais dera.
Figūra prižiūrėta, kola zero, laikos dietų, horizonte pūsti dūmai, cigarilės lūpos mėtų,
Koliažai kaip sportavo, smailai, laikai komentarų, jei ji būtų tiktai tavo, parašytum dešimt balų,
Suknelė iškarpyta, šypsena ligi kampučiu…. Kukliai, bet laiminga, kaip užsėdus ant rogučių, taip
norėjai, kad rašyčiau, trūksta paslėptu minčių, eilučių, tu čia… Mua… Paploki man katučių.
In our lives, when we choose to be the brain,
Others sifting through your pain,
Tryin burn the grain the input keep coming.
Lauki…. Lauki taip, kad nėr kur dėtis, sorry, taip jau būna kartais ir kapuos nelieka vietų,
Išrašyti lapai teksto, raudonom akim, paskaitysi ir pamirši, neprimins nei Bilobil,
Elgesy manierų trūksta, gėda, kad rišiesi skarą, ta pati rutina ėda, skauda, kartais gera…
Išsunktai… išsunktai, tuščiai ir atiduotai, kaip priduodant tarą pasibaigus šitai puotai.
Sprogdink tiltus, skambink mentam, išnešios dalim smulkiausiom, nepadės mamos ramentai,
Man tavęs nereikia, kaip nereikia valdžiai lito, pripažinsiu kartais žėsiu įsijungus incognito,
Paskutinis lašas… Pažadais tik lyja… Tu tas juodas šašas, kuris plyšo bet negyjo, viskas supelyjo kol mes plėšėmės, kovojom, atsisėdus ant pečių pasauliui numečiau po kojom.
In our lives, when we choose to be the brain,
Others sifting through your pain,
Tryin burn the grain the input keep coming.
Aš tas brudas, niekas, cigarete užgesinta, išmesta be filtro iš balkono trečią ryto, ledo ištirpinto brendžio, stiklo apkabintas, žiurkė sienose užstrigus šio naktinio labirinto,
Blizgesy paskendęs kūnas žodžiais apipiltas, tu klausysi ir galvosi, bent jau nesakyk kelintas,
Įsileidai, nepadės kompresas, plauksiu tavo kūnų amžinybėj kaip koksai herpesas.
Trūksta man šlykštumo naktį, dieną, kiaurą parą, maitinuosi vien chaosu apkabinus savo barą,
Paprašei teisybės, aš pabūsiu savanoris, sužinojus visą tiesą… Tiktai vemti noris,
Pasirinksi kryptį, ir tamsiais keliais pabėgsi, jei pradėsi klykti, cypti, nesivysiu, nežiūrėsiu,
Prieš išeinant tau, aš galiu paploti, jeigu pažadi pašokti… Paskutinį šokį.
In our lives, when we choose to be the brain,
Others sifting through your pain,
Tryin burn the grain the input keep coming.
Siųstis (320 kbsp)
Download “Lipskas feat. Delvin - Iš kapų pavogtos gėlės”
02.-Lipskas-Iš-kapų-pavogtos-gėlės.mp3 – Downloaded 777 times – 7,90 MB
