Lipskas feat. Csilla – Bjaurybė

Žodžiai

Labas, aš bjaurybė, tu linkėsi man supūti, vėl atrasi mane visą savo lūpdažio likuty,
Su nutrintais batais, pasirodęs ant takelio, be gėlių ir be panelių, be intrigų, tik drugeliai
toj manoj kišenėj, ir dar du kavos puodeliai, nerūpėjo niekada ir jis čia nesiklaups ant kelių,
Ne Pelenė, cigaretes trauki iš kišenės, keliui pasibaigus bėgsi į kitas stoteles.
Mirę tau vaikinai, o jam kitos kalės, kvapas dar jo kūno sklinda iš daiktų spintelės,
Paskutinės jo dalelės, per plaučius ridenas, saldų lūpų skonį keičia apmaudo kartelės,
Gracijai išnykus šioj atomazgoj siužeto, pelenam nuo stalo byrant, grįžtant solo, iš dueto,
Virpa visas kūnas keliant stiklą amareto, graužia, dega, taip giliai, ligi pat skeleto.

Tell me why, we said goodbye, do you even know me? Do you even know me?
Cause there were times, when you and I, reflected on our tears, breaking all our fears

Ir noras būt kartu toks tyras, toks kaip tu, kaip mažo vaiko laukiančio Kalėdų dovanų,
Tik drebanti burna ir žodžiai amžinai kartu, pagalvoti negaliu, šą, nebėra jėgų,
Kaip mažasis princas, tu jautiesi fėja, laukiant jo skambučio naktį, kūnas slampinėja,
Prasidarius langą tyliai gaudai šaltą vėją, siluetas jūsų kūnų vis dar vaikšto po alėją.
Žiebtuvėliui pleškant pusę keturių nakties, išsiskyrus jūsų pirštam, palinkėk geros kloties,
Rauk tą seną šaknį iš sugedusio danties, pilk, sudegink viską bendro, negailėk rūgšties,
Rėk iš skausmo dar, rėk, be priežasties, pragare sudegę kūnai negražins šios kibirkšties,
Tik sugriovus sienas vėl kažką išties pajausi, pasakyk vėl tyliai myliu, pašnabždėk į ausį.

Tell me why, we said goodbye, do you even know me? Do you even know me?
Cause there were times, when you and I, reflected on our tears, breaking all our fears

Užpūsti gražiausi norai taip ir dings be adresato, kaklą prisiminus tavo, kukliai uždengtą chalato,
Šituos kūnus sieja, sieja tai ko nieks nemato, įsiskverbę taip giliai jau bruožai, to paties formato,
Žvilgsniam susitikus, jaučiant tavo delno vingius, laiko suvarpytą veidą puošia šypsena pradingus,
Braukiant tavo lūpas pirštais… Tu sustingus, išsikirsim paskutinį kartą, lietuje pradingus,
Ciklas ant repeat’o, bėk atgal į žiurkių ratą, pratylėjus visą laiką aš sugrįšiu, kaisk arbatą,
Apgauti miražo, griausim ką turi be baimės, kad pabūt dar kartą dviese, dėl minutės laimės…

Tell me why, we said goodbye, do you even know me? Do you even know me?
Cause there were times, when you and I, reflected on our tears, breaking all our fears

Siųstis (320 kbsp)